Profesionalus istorikas Rimantas Marčėnas pirmąją beletristikos knygą paskelbė jau būdamas brandaus amžiaus. Ši jau šeštoji jo grožinės kūrybos knyga ir tik antrasis istorinis romanas. Autorius dėsto Lietuvos istoriją Vilniaus universiteto Kauno filiale ir Vytauto Didžiojo universitete.
Romano „Karūnos spindesio apakinti“ pasakojimo centre – senuose istorijos šaltiniuose glaustai paminėti realūs įvykiai, kuriuos to meto rusų ir vokiečių kronikininkai nušvietė labai tendencingai. Tai artimų giminaičių kunigaikščių Tautvilo ir jo garsaus dėdės Mindaugo žūtbūtinės grumtynės dėl besikuriančios Lietuvos valstybės sosto. Autoriaus valia į šią kovą įsivelia ir neteisėtas kunigaikščio Dausprungo, Mindaugo brolio, sūnus. Šis savo tikslų iš gilaus pogrindžio siekiantis personažas savo veiklos metodais primena V. Šekspyro Jagą. Visi paminėtieji labai skirtingo charakterio ir skirtingais moralės principais besivadovaujantys vyrai aukščiausios valdžios Lietuvoje siekia dėl kardinaliai skirtingų priežasčių. Jų elgesys su geidžiamomis ar mylimomis moterimis taip pat skiriasi, todėl ir santykiai su jomis susiklosto labai nevienodai. Romano veikėjų sėkmę lemia ne tik pergalės ar laimėjimai kautynių laukuose, bet dar labiau susitarimai ar suokalbiai prie derybų stalo Haličo kunigaikščio Danijilo pilyje, puikiuose Kalavijuočių magistro rūmuose Rygoje ar ant aukšto piliakalnio stūksančioje rąstinėje valdovo Mindaugo Vorutoje. Įdėmesnė akis tarp teksto eilučių įžiūrės ir autoriaus užmaskuotą klausimą: ar iš tikro į istorijos puslapius visada įsirašo patys stipriausieji ir talentingiausieji? O atsitiktinumai? Ar mes nesumenkiname jų reikšmės?