Įdomi ir išmintinga knyga, šildanti sielą.

“Kai gyveni žemėje – užmigęs kartais susapnuoji rojų, ir tie sapnai padeda jį sukurti”. Kad ir ką mes būtume galvoję apie rojų ir mūsų gyvenimo žemėje prasmę – ši istorija mūsų nuomonę visiškai pakeis. Švęsdamas savo aštuoniasdešimt trečiąjį gimtadienį, Edis žūva. Edis nubunda pomirtiniame gyvenime ir sužino, jog rojus – visai ne puikus Edeno sodas. Jis sutinka tuos, kuriuos pažinojo ir mylėjo, bei visai svetimus asmenis. Naujai atkeliavusiajam žemiškojo gyvenimo prasmę atskleidžia penki su jo buvusiu gyvenimu kaip nors susiję žmonės…
 
“Tai pramanyta istorija, kurią prarysite vienu prisėdimu. Tai pasakojimas, kurio nepaleisite iš rankų, kai žemė slys jums iš po kojų. Tai istorija, prie kurios daug kartų sugrįšite, nes jai būdinga retai pasitaikanti magija, leidžianti visiškai naujai pažvelgti ir į save, ir į supantį pasaulį”.